Verpalų skaičius: vilnonių verpalų verpalų skaičius išreiškiamas metriniais vienetais. Didesnis skaičius rodo plonesnius siūlus, o mažesnis – šiurkštesnius.
Metrinis siūlų skaičius reiškia kilometrų skaičių verpalų kilograme. Pavyzdžiui, 18 000 metrų 1 kg verpalų yra 18 verpalų.
Vilnonių verpalų sukimas: Vilnonių verpalų posūkis nurodo sukimų skaičių ilgio vienete. Twist turi sukimo kryptį su "S" sukimu ir "Z" sukimu. Posūkis paprastai išreiškiamas posūkiais per metrą (m). Skirtingas verpalų skaičius lemia skirtingus posūkius. Siekiant palengvinti vilnonių verpalų ir skirtingo skaičiaus verpalų posūkio palyginimą, dažniausiai vartojama sąvoka „sukimo koeficientas“.
Renkantis "sukimo koeficientą", paprastai grynos vilnos koeficientas yra didesnis nei mišrių siūlų, mišrių siūlų koeficientas didesnis nei sintetinių, verpalų, kurių trumpo pluošto kiekis didesnis, koeficientas yra didesnis nei siūlų, kurių trumpojo pluošto kiekis mažesnis, o smulkesnių siūlų koeficientas yra didesnis nei stambesnių.
Vilnonių verpalų stiprumas ir pailgėjimas: vilnonių verpalų atsparumas tempimui vadinamas jo atsparumu tempimui. Vilnonių verpalų pailgėjimas išreiškiamas kaip ilgis, kurį jie ištempia nutrūkus, matuojant pagal apkrovą, kurią jie patiria.
Vilnonių verpalų stiprumas glaudžiai susijęs su audinių patvarumu ir gamybos efektyvumu. Stiprumas yra audinio atsparumo tempimui pagrindas. Todėl vilnonių siūlų atsparumas tempimui yra svarbus kokybės rodiklis. Kadangi atsparumas tempimui tiesiogiai veikia jo kokybę, reikalingas atitinkamas diapazonas. Dėl per didelio tempimo stiprumo vilnos verpalai atsipalaiduos ir sumažės stiprumas; Nepakankamas tempimo stiprumas padidins stiprumą, tačiau vilnoniai siūlai taps standūs. Vilnonių verpalų atsparumas tempimui skiriasi priklausomai nuo naudojamų žaliavų, apdirbimo laipsnio ir pluošto išdėstymo. Aukštesnės kokybės žaliavos, tolygesnis pluošto išdėstymas ir tinkamas sukimas lemia didesnį vilnos verpalų stiprumą ir didesnį elastingumą.
